Išbandžiau ėjimą per žarijas

Šį savaitgalį nerealiai praleidau laiką su sveikuoliais, Anykščių raj., Ramaškonyse. Susibūrimo iniciatoriai Anykščių miesto sveikos gyvensenos klubo " Anykščių vaivorykštė " sveikuoliai.

Ugniavietės paruošimas, draugiškas sausuolių sunešimas.

Iš tiesų, atvykus, laužas jau buvo beveik paruoštas, sudėta storoji mediena. Sausuolių nešimas - tai vienas iš gerų, draugiškų darbų. Aprinkome senas šakas, šiek tiek aptvarkėme mišką. Realybėje laužas atrodė didesnis.

Toliau sekė bendras ratas ir aukuro užkūrimas. Aukojimai baltų dievams.

Gaila, bet nelabai ką šioje dalyje girdėjau, nes mano sūnelis užsimanė valgyti. Nugirdau, kad reikėjo atsinešti po akmenuką, berods dar geriau nuplautą vandeniu.

Didžiosios Ugnies užkūrimas.

Nuostabi diena, praleista gamtoje. Kas norėjo, galėjo pasisempti gamtos stiprybės užsilipęs į medį.

Ir aš pabandžiau užsiropšti...

Karoliukas ilgokai meditavo savo vežimėlyje ;)

Lėja su močiute ieškojo žibučių.

Pietūs gamtoje.

Užkaitęs mūsų senelis ;)

Žemės, Vandens, Ugnies, Oro stichijų - pirminių elementų pažadinimo apeigos. Dainos, žaidimai.

Žarijų tako paruošimas.

Šioks toks nerimas prieš ypatingą momentą- ėjimą per žarijas. Kaip gi nugalėti tą baimę...

Pirmieji karšti žingsniai.

Pirmųjų gretose ir mano tėtis Juras, nors tai darė pirmą kartą gyvenime. Jis jau nemažai metų praktikuoja grūdinamąsi, maudosi ištisus metus beveik kiekvieną dieną. Nežinau koks jo asmeninis rekordas, bet kartą filmavau besimaudantį, kai buvo -22 laipsniai.  Tėtis sakė, kad jam eiti per žarijas sunkiau, nei įlysti į šaltą vandenį. Nors kiti, kas rečiau maudosi, sako, kad eiti per žarijas žymiai lengviau.

Man irgi pavyko nugalėti savo baimes. Sunku pasakyti, koks jausmas apima. Po pirmo ėjimo tiesiog nelabai suvoki kas įvyko. Tada praėjau dar keletą kartų, o galiausiai dar ir su Karoliuku ant rankų. Sako reikia praeiti bent tris kartus. Eiti reikia lengvais žingsniukais, tarsi  eitum per vandenį.

Žarijos nebaisios net vaikams.

Karoliukas jau pavargęs nuo gryno oro, stebėjo, ką čia šitie žmonės daro...

Senelis  dalinosi savo emocijom... Močiutė deja šį kartą neišdrįso išbandyti.

Tiesiog nuostabiai praleistas laikas gamtoje, su nuostabiais žmonėmis. Grįžom pasikrovę teigiamos energijos, geros nuotaikos. Įdomu sužinoti savo galimybes, išbandyti save, nugalėti baimes. Linkėčiau visiems, daugiau būti gamtoje ir kada nors išbandyti ėjimą per žarijas. Tai tikrai įmanoma. Visi sveiki, niekas nenudegė. Visi sveiki, gyvi, padai taip, tik murzini nuo nuodėgulių.