Katė ant įkaitusio skardinio stogo

Sekmadienio vakarą su drauge nulėkėm į Jaunimo dramos teatrą.
PREMJERA!!!

Tennessee Williams
KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO
Režisierius: Agnius Jankevičius

Tiesą sakant, po pusvalandžio norėjosi jau bėgti iš salės, sėdėjau ir galvojau, tikriausiai tai ne mano nervams. Po spektaklio irgi negalėjau atsigauti, kaip ir vienam iš herojų , norėjosi tik į bariuką.

Tiesiog labai pesimisiškas turinys ir choleriniai dialogai. Trumpai apie turinį. Tėvas švenčia savo 65-ąjį jubiliejų, į kurį susirenka artimiausi šeimos nariai: dukra su šeima, kuri augina 5vaikus ir dar laukiasi šeštojo, sūnus su žmona ir kunigas. Visi žino, kad tėvas serga vėžiu, todėl galvoja, kad tai paskutinis jo gimtadienis. O pasirodo, kad tėvas prieš tris metus paskelbė šią žinią tik tam, kad įsitikintų, kaip elgsis artimieji, ką jie darys, kaip jie sieks jo mirties ir turtų. Tėvas labiausiai myli sūnų, bet sūnus nugrimzdęs į alkoholį. Alkoholis jį užvaldė nuo tada, kai nusižudė jo geriausias draugas. O geriausias draugas nusižudė todėl, kad kažkas paleido gandus, jog jis gėjus. Ir t.t.
Galų gale, tėvas kalbėdamas su sūnumi pasako, kad jam nusibodo tas veidmainiavimas, melas, jam vienodai tas jubiliejus, jam vienodai tas kunigas ir bažnyčia, jam vienodai anūkai, jam vienodai žmona, su kuria pragyventa 40 metų ir t.t. Taip išeina, kad žmogelis tuos 65 -erius savo gyvenimo metus nugyveno be tikrų jausmų, atvirumo, jį supo tik melas ir veidmainystės.

Išėjau iš spektaklio su slogia nuotaika. Bet tikrai netikiu, kad visur toks blogis...

Tuo mano vakaras dar nesibaigė.

Einu link savo automobilio, kurį vos radau kur pastatyti ir bandau prablaškyti galvą. Tamsu, keliauju pro Aušros vartus link Halės turgaus, ten kur stovi mano mašiniukas. Darosi nedrąsu... Bijau, kad kas neprieitų ir kokių paslaugų nepaprašytų ;) Pagaliau prienu prie automobilio, žiūriu, aplink vien šukės, toks jausmas, kad buvo avarija.  Rodos, mano mašina kaip ir sveika, tačiau nusprendžiu apžiūrėti. Vo brač, išdaužta galinė fara, nubrėžtas bamperis. Dabar tai visai liūdna pasidarė. Skambinu pirmiausia vyrui, pasikonsultuoti ;)  O tada jau renku policijos numerį ir tuo momentu išsikrauna mano telefonas. Ką daryti? Einu pas artimiausią taksistą ir prašau leisti paskambinti policijai. Yra gerų žmonių, pagelbėjo.  Po pusvalandžio atvažiavo du žavūs policininkai, apžiūrėjo, paklausinėjo ir išsiskirstėm. Sako nelabai mes čia kuo padėsim... Tai štai, koks buvo šventinis sekmadienio vakaras.