Šis skrebukas yra vienas iš mano pirmųjų darbų, bet man jis labai mielas, galbūt todėl, kad tai pirmas darbas, skirtas mano dukrytės gimimui.
Dar vienas skrebukas jau ūgtelėjusiai dukrytei.
2011 m. spalio 19 d., trečiadienis
2011 m. spalio 18 d., antradienis
3 PAMOKA Šiek tiek apie minimalizmą
Kas domisi skrebinimu, žino, kad yra įvairių skrebinimo stilių.
Pastaruoju metu visur akcentuojamas genialumas paprastume. Kaip sakoma, paprasta, bet neprasta.
Šiandien nusprendžiau pakalbėti apie minimalizmą. Žaviuosi šio stiliaus skrebukais.
Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad reikia tiek nedaug, jog sukurtum tokį grožį. Tačiau sukurti tobulą minimalistinio stiliaus darbelį iš tiesų nėra taip lengva.
Kodėl?
- Pirmiausia, čia reikia tvirtų kompozicijos pagrindų.
- Kuriant tokio stiliaus skrebuką, reikia turėti pakankamai kokybišką foto, nes ji yra skrebuko dėmesio centre. Dažnai ji užima didžiausią dalį skrebuko ir netgi atstoja foną.
- Dažniau naudojamos nespalvotos foto. Nors kitu atveju, jei jūsų nuotraukoje labai daug spalvų, tai minimalistinis stilius tikra išeitis.
- Pagrindui pasirenkamas neutralus fonas, gali būti raštuotas, dryžuotas, gėlėtas, tačiau neiššaukiantis, nerėžiantis akies.
- Nors ir mažai elementų, bet skrebukas vis tiek žavus. Kiekviena detalė čia turi būti tinkamai parinkta ir savo vietoje. Žiūrovui nereikia klaidžioti po skrebuką ir tyrinėti kiekvieną jo detalę. Vertinama visuma ir paliekama daugiau vietos vaizduotei.
- Mažai erdvės spalvoms. Tiesiog, jų čia labai nedaug. Spalvinis akcentas gali būti perkeliamas konkretiems naudojamiems elementams. Dažniausiai čia vyrauja neryškios, neutralios spalvos.
- Daugiau naudojamos tiesios linijos.
- Didelę reikšmę čia turi tekstas, jo išdėstymas, šrifto pasirinkimas. Išskiriami esminiai žodžiai, kurie pasako labai daug.
2011 m. spalio 16 d., sekmadienis
Tas pirmas žodis mama
Šis savaitgalis begalo neramus. Šiąnakt Karoliukas verkė, gal persivalgė košytės, skaudėjo skranduką ir viduriukai užkietėję buvo. Negaliu nesigraudinti rašydama... Taip gaila vaikiuko, verkė, klykė. Net iš to skausmo, ištarė tą pirmąjį žodį mama. Tiesiog, kai jam pasidarydavo labai negera, tada šaukia mam-mam... Išgirdus tuos žodžius, taip širdį suspaudė...
Ačiū , Dievui, lyg ir viskas geriau, bet kaip sakoma, negirk dienos be vakaro.
Net sunku apsakyti, koks jausmas apima, kai išgirsti tą pirmą žodį mama... Galvoju, kad jis papankamai anksti prakalbo, juk jam tik 7mėn. ir 6 dienos.
O jūs ar atsimenat tą akimirką, tą jausmą? Kada tai buvo? Pasidalinkite.
Ačiū , Dievui, lyg ir viskas geriau, bet kaip sakoma, negirk dienos be vakaro.
Net sunku apsakyti, koks jausmas apima, kai išgirsti tą pirmą žodį mama... Galvoju, kad jis papankamai anksti prakalbo, juk jam tik 7mėn. ir 6 dienos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)